མདའ་

[mda']

I 1) iṣu, šara, sāyaka, vāṇa, šilīmukha - strėlė; lcags མདའ་ geležinė strėlė; dug མདའ་ užnuodyta strėlė; dpral ba'i མདའ་ kaktoje įstrigusi strėlė; me མདའ་ a) kariška strėlė; b) šautuvas (paž. "ugnies strėlė"); 2) (laikrodžio) rodyklė; 3) plonas ir tiesus strypas; lcags མདའ་ geležinis virbas; chu མདའ་ vandens srovė; 4) žemutinė kalnų slėnio dalis; 5) (upės) žiotys. II skaičiaus 5 simbolinis pav. (kilęs iš penkių Kamadevos strėlių).